Saulius Prūsaitis ir RONDO – Tavo lūpom vaikščiojo rasa

Taip staiga akys atsimerkė sielos suvirpėjo
O tada mes sulaukėm vėjo viskas paaiškėjo

Atėjo minutė sukom mes savais keliais
Aš privalėjau pasakyt, nes sažinė man neatleis

PRIEDAINIS
Tavo lūpom vaikščiojo rasa Tavo kūnas tai gilus vanduo
Aš nenorėjau likti užmarštį, Bet negalėjau būti tau viskuo
Tavo lūpom vaiksčiojo rasa tavo akys kaip dangui mėnuo
Aš nenorėjau likti užmarštį, Bet negalėjau būti tau viskuo

Dar skaudu, nors kai paglvoju laiko daug praėjo
Kaip dabar prisimenu kalbėjom ašaros tekėjo

Atėjo minutė sukom mes savais keliais
Aš privalėjau pasakyt, nes sažinė man neatleis

PRIEDAINIS
Tavo lūpom vaikščiojo rasa Tavo kūnas tai gilus vanduo
Aš nenorėjau likti užmarštį, Bet negalėjau būti tau viskuo
Tavo lūpom vaiksčiojo rasa tavo akys kaip dangui mėnuo
Aš nenorėjau likti užmarštį, Bet negalėjau būti tau viskuo