Taip staiga akys atsimerkė sielos suvirpėjo
O tada mes sulaukėm vėjo viskas paaiškėjo
Atėjo minutė sukom mes savais keliais
Aš privalėjau pasakyt, nes sažinė man neatleis
PRIEDAINIS
Tavo lūpom vaikščiojo rasa Tavo kūnas tai gilus vanduo
Aš nenorėjau likti užmarštį, Bet negalėjau būti tau viskuo
Tavo lūpom vaiksčiojo rasa tavo akys kaip dangui mėnuo
Aš nenorėjau likti užmarštį, Bet negalėjau būti tau viskuo
Dar skaudu, nors kai paglvoju laiko daug praėjo
Kaip dabar prisimenu kalbėjom ašaros tekėjo
Atėjo minutė sukom mes savais keliais
Aš privalėjau pasakyt, nes sažinė man neatleis
PRIEDAINIS
Tavo lūpom vaikščiojo rasa Tavo kūnas tai gilus vanduo
Aš nenorėjau likti užmarštį, Bet negalėjau būti tau viskuo
Tavo lūpom vaiksčiojo rasa tavo akys kaip dangui mėnuo
Aš nenorėjau likti užmarštį, Bet negalėjau būti tau viskuo